Kartu tikrai šilčiau
Įtraukusis ugdymas Marijampolės Sūduvos gimnazijos integruotose pamokose – džiaugsmas ir mokiniams, ir mokytojams
Patirties gėlės autizmo pievoj
Spalio pradžioje su Marijampolės Sūduvos gimnazijos I a klasės mokiniais išsikėlėm rimtą užduotį – atsakyti į klausimą: „AR KNYGOSE TAIP KAIP GYVENIME?“ Šaltinis lyginti – M. Hedono romanas „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ ir patyriminės veiklos, susietos su autizmo spektro sutrikimų turinčiais žmonėmis. Knyga apie autistą paauglį jau perskaityta, išnarstytas siužetas, pristatytas autorius, romano parašymo aplinkybės, skirtingi knygos viršeliai tėvams ir vaikams, sudėliota veikėjų schema, kūrybiškai akrostichu pateiktas Kristoferio paveikslas, aptarti tėvų išgyvenimai - tai, kas per literatūros pamokas būtų privalomoji dalis, atlikta. Galima būtų dėti tašką, bet... nedėjome. Kuo toliau, tuo labiau vėrėsi durys, vystėsi idėja po idėjos ir spalio 28 d. mokiniai pristatė savo darbus vieni kitiems ir pamokos svečiams. Šalia minėtų temų pranešimų apibūdinti autizmo sutrikimai medicininiu požiūriu, pristatytos veiklos aplankius asociaciją „Suvalkijos saulytės“, Vaikų žaidimų studijoje „Kodėlčius“ kartu su autistu bendraamžiu sudalyvauta dailės terapijos užsiėmime, peržiūrėta ir pristatyta video apie suaugusio, autizmo spektro sutrikimų turinčio, savo patirtį skleidžiančio Tomo Eicher-Lorkos istorija, galų gale surinktas ir pristatytas lauknešėlis „Dovanotų istorijų krautuvėlei“, kurioje parduodami dovanoti daiktai, o lėšos aukojamos tiems, kam labai reikia – žinoma, ir vaikams su negalia. Pora savaičių kabinete ne tik pirmokus, bet ir kitų klasių mokinius džiugino autisto Granto paveikslai. Dvi pamokos buvo tokios turtingos informacijos, asmeninių patirčių, atradimų, kiek tikrai nebuvo tikėtasi. Ir knygose ne taip kaip gyvenime. Pastarajame daug ryškesnės spalvos, paveikesni pavyzdžiai. Vis dar tebelydi jausmas, kad braidėme begalinėje autizmo pievoje, raškydami įvairiaspalves patirties gėles su noru, kad jas išvystų ir tie, kas dar nepamatė, neužuodė, neišgirdo.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja K. Rudzevičienė