Marijampolės Sūduvos gimnazijos komanda – direktorė Audronė Vaičiulienė, pavaduotojas ugdymui Darius Kazlauskas ir anglų kalbos mokytoja Jūratė Rudminienė – 2024 m. balandžio 5 – 12 dienomis dalyvavo „Erasmus+“ akreditacijos projekto mobilume Norvegijoje, Stavangerio Hetland mokykloje. Planuodami šį darbo stebėjimo vizitą, numatėme šiuos lūkesčius: stebėti pasidalytosios lyderystės raišką šioje mokykloje, komandinio darbo ypatumus, ugdymo proceso inovatyvumą bei jo organizavimo savitumą, domino mokinių mokymosi ir motyvavimo būdai, mokyklos erdvės.Stavangerio Hetland mokykla – tai trejų metų trukmės vidurinio ugdymo pakopos mokykla, kurioje mokosi 16 – 19 metų mokiniai. Mokinių ugdymo planas panašus kaip ir Lietuvoje. Per trejus metus jie įgyja bendrųjų arba specialiųjų studijų įgūdžių. Pirmaisiais mokymosi metais mokiniai mokosi bazinius dalykus, o antraisiais mokslo metais renkasi gamtos mokslų arba kalbos, socialinių mokslų ir ekonomikos specializaciją (privalomi 8 dalykai). Per savaitę mokiniai turi 34 – 35 valandas.
Norint mokytis Hetland mokykloje, reikia turėti aukštą mokomųjų dalykų vidurkį, mat pagal jį mokiniai priimami mokytis – vyksta atranka. Kitaip tariant, ši mokykla skirta aukštų mokymosi gebėjimų ir didelės motyvacijos mokiniams, besiruošiantiems studijuoti universitete, todėl rezultatai labai svarbūs mokinio mokymosi kelyje (neišlaikius nustatyto pažymių vidurkio, reikia rinktis kitą ugdymo įstaigą). Nustebino tai, kad mokykloje mokosi 80 proc. mergaičių ir tik 20 proc. berniukų. Dar labiau nustebino, kad mokymosi rezultatai matuojami jau po pirmųjų mokymosi metų: nacionaliniu lygmeniu 10 proc. mokinių atsitiktine tvarka atrenkami ir privalo išlaikyti vieną iš jiems paskirtų egzaminų. Vadinasi, mokinys turi mokytis visus dalykus tolygiai per mokslo metus, nes negali žinoti, kurį egzaminą teks laikyti. Po antrųjų mokslo metų vieną egzaminą (žodžiu arba raštu) privalo išlaikyti kiekvienas mokinys, o abiturientai laiko jau keturis egzaminus (ne laisvai pasirinkdami, o jiems privalomai nurodytus). Kai šiais metais Lietuvoje kilo tiek diskusijų dėl tarpinių patikrinimų 11-okams, nori nenori imi lyginti – Norvegijos mokiniai vidurinio ugdymo pakopoje egzaminus laiko kasmet, jie privalo įrodyti savo žinių lygį, bet tai priima kaip tvarką, švietimo sistemos dalį ir nesiskundžia emociniu išsekimu ar nuovargiu. Jie supranta, kad mokymasis ir rezultatai – mokinio atsakomybė, todėl didelės pastangos ir sistemingas darbas mokykloje yra būtini. Žinoma, kiekvienas mokinys gauna mokymosi pagalbą: du kartus per savaitę tvarkaraštyje yra numatyta 1 val. mokinio mokymosi laikas – mokytojų konsultacijos, kuriose mokiniai turi galimybę išsiaiškinti, ko nesuprato, papildomai padirbėti, jei reikia, arba ruošti namų darbus. Beje, namų darbų užduodama nedaug, nes pamokos trukmė yra 80 min. (nuo kitų metų bus jau 90 min.) ir visas užduotis mokiniai atlieka pamokose, jos nepermetamos namų darbams. Stebėdami ugdymo procesą, mokinį ir mokytoją pamokose, matėme, kad šioje mokykloje stipriai investuojama į santykius, pamokose mokiniai labai laisvi, sulaukia draugų ir mokytojo pagalbos, didžiojoje pamokų dalyje bendradarbiaujama, dirbama grupėse, daug darbo tempo diferencijavimo, kiekvienas mokinys dirba jam priimtinu tempu, nėra skubos ir įtampos, žvilgčiojimo į laikrodį, mokytojas pamokose – konsultantas ir koordinatorius, jo padedamas mokinys mokosi pats. Į akis krito kitas pamokos bruožas– visiška mokytojo laisvė, jis nėra įspraustas į jokius pamokos rėmus, reikalavimus pamokai (uždavinio formulavimo, vertinimo ir įsivertinimo, pamokos refleksijos ir pan.), kita vertus, visi mokytojai meistriškai kaitalioja pamokose mokinių veiklas, daug praktinių užduočių, diskusijų, vaikas yra įtrauktas į ieškojimų ir atradimų kelią, pamokos tarsi „plaukia“ įdomiai ir laisvai.
Aišku, mus labai domino mokytojo darbo krūvis, jo sandara, darbo apimtys. Jei kažkas manėte, kad Norvegijos mokytojas turi mažiau kontaktinių valandų ar kitų veiklų ir atsakomybių, klydote. Mokytojo darbo krūvis labai panašus į Lietuvos mokytojų. Per savaitę Norvegijos mokytojai turi 14 – 18 kontaktinių valandų (bet pamokos trukmė – 80 min.), 29,5 val. privalo dirbti mokykloje, savo darbo vietoje, o per savaitę jo darbo laikas – 43 val. (Lietuvoje – 36 val.). Kiekvienas mokytojas moko dviejų ar trijų mokomųjų dalykų, o vidurinio ugdymo pakopoje dirbantiems mokytojams keliami labai aukšti išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai (būtinas magistro laipsnis, visi mūsų kalbinti mokytojai laisvai kalbėjo angliškai). Be to, mokyklos mokytojai daug bendradarbiauja, dirba dalykų grupėse (Lietuvoje būtų metodinių grupių atitikmuo), kartu planuoja, ruošiasi pamokoms, rengia testus, projektus ir pan. Domėjomės, ar mokytojai turi popamokinės, neformaliojo ugdymo, renginių organizavimo veiklos mokykloje. Ne, pagrindinė mokytojo darbo funkcija – mokyti, ruoštis pamokoms, teikti pagalbą mokiniams, kitaip tariant, mokymas. Aišku, jie organizuoja integruotus projektus, bet dalykinius, susijusius su patyriminiu vaiko mokymusi, kompetencijų ugdymu.
Hetland mokykloje visiškai kitokia valdymo sistema. Vadovauja direktorius, turi pavaduotoją ūkiui, o pavaduotojų ugdymui mokykloje nėra. Dalykų mokytojai yra įtraukti į valdymo procesus, atrankos būdu (teikia prašymus) išrenkami 9 mokytojai – lyderiai, kurie atsakingi už ugdymo procesą, jie telkia kolegas bendradarbiavimui, strateguoja ugdymo turinį, įtraukia mokytojus į bendras veiklas. Taip pat yra trys mokytojai (tarsi Lietuvos mokyklų pavaduotojai ugdymui), atsakingi už atskirų mokinių grupių (pagal mokymosi pakopas) ugdymą(si). Prasmingai mokykloje išspręsta klasės auklėtojo veikla – vienas mokytojas turi 15 skirtingų mokinių grupę ir sprendžia visas mokiniams kylančias problemas, yra šios grupės koordinatorius.
Bene labiausiai mus sužavėjo šios mokyklos infrastruktūra – pastato lengvumas, didelės atviros erdvės, modernumas ir technologinis patrauklumas šiuolaikiniam mokiniui ir mokytojui, spalvų dermė ir žaismingumas. Mokykloje mokosi virš 600 mokinių, tad pastatas pritaikytas mokinių įvairovei: tiek klausos (dirba gestų kalbos mokytojas), tiek regos (taktiliniai takeliai visoje mokykloje) bei fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas keltuvas). Visos mokyklos erdvės atviros – išnaudota unikali stiklo pertvarų sistema tarp klasių ir koridoriaus. Stiklu atskirtos erdvės suteikia mokyklai ne tik solidumo ir lengvumo, bet leidžia funkcionaliai keisti kabinetų planavimą: sustumta stiklo terasa sujungia du kabinetus ir vienas mokytojas gali dirbti su dviem klasėmis (taip lengvai sprendžiama susirgusių mokytojų pavadavimo problema). Be to, stiklas optiškai padidina erdvę, naikina ribas, nesuardo aplinkos vientisumo. Direktorius, paklaustas apie mokytojų pamokų stebėjimą, nusijuokė – kam vizituoti pamokas, jei visi mokytojai dirba atvirose erdvėse, matomi kaip ant delno... Ne, nėra mokykloje pamokų stebėjimo – pasitikima mokytojų profesionalumu ir atsakomybe.
Tačiau mūsų komanda ne tik stebėjo, „šešėliavo“ kolegų darbą Norvegijoje. Laisvu popietiniu laiku stengėmės kuo giliau pažinti šį kraštą, jo žmones, gyvenimo būdą. Juk Norvegija – bene įspūdingiausią gamtą turinti Skandinavijos valstybė, žavinti kalnų masyvais, fjordų linijomis, ežerais ir salomis, pavasario kalnų krioklių arterijomis. Stavangerio regione mėgavomės Prekestuleno ir senovės švyturio žygiais, lankėmės naftos ir žuvų konservų muziejuose, apžiūrėjome vienintelę nuo viduramžių išlikusią šalies katedrą, taip pat pamatėme didingąją trijų kalavijų skulptūrą, grožėjomės Stavangerio senamiesčio unikalumu, Lysės fjordu.
Ir visas šias galimybes Marijampolės Sūduvos gimnazijos komandai atvėrė projektas „Erasmus+“!
Straipsnio autorė – Audronė Vaičiulienė
