Psichoaktyvios medžiagos pagal poveikį skirstomos į kelias grupes. Pirmoji -psichiką stimuliuojančios medžiagos (stimuliantai). Tai tokios medžiagos, kurios stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą (kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminai, nikotinas, kofeinas). Kita grupė - psichiką slopinančios medžiagos (depresantai), jos slopina centrinę nervų sistemą, daro ją mažiau veiklią (alkoholis, heroinas, inhaliantai, raminamieji vaistai, anestetikai). Dar viena grupė - haliucinogeninės medžiagos, kurios pakeičia suvokimą, mąstymą bei jausmus taip, kad vartotojas pradeda girdėti ir matyti įvairius dalykus (LSD, haliucinogeniniai grybai, dideli marihuanos kiekiai). Haliucinogeninių medžiagų sukelti pokyčiai gali būti identiški psichikos sutrikimų požymiams. Ketvirtoji – niikotinas, kuris pirmiausiai sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika.
Siekiant mokiniams priminti psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą, gegužės 30 dieną psichologė L. Kavaliauskienė, sveikatos specialistė G. Kulbienė, biologijos mokytoja R. Kazlauskienė ir socialinė pedagogė su I klasių gimnazistais vedė kitokias biologijos pamokas. Gimnazistai ant žmogaus trafareto piešė vidinius organus, vėliau pristatė savo darbus, akcentuodami, kokią neigiamą įtaką daro psichoaktyvios medžiagos žmogaus organizmui. Mokiniai bei mokytoja galėjo išbandyti girtumo akinius, pajusti, kaip apsvaigusio žmogaus akimis atrodo vaizdas. Įveikę visas kliūtis mokiniai galėjo gauti dešimtukus.
