Išmokstame, kai patiriame

Ar turėjote galimybę perskaityti kūrinį ir pamatyti solo spektaklį – kūrinio interpretaciją? Ar klaidžiojote su bičiuliais po Vilniaus senamiestį, kai rankose žemėlapis su lankytinais objektais ir smagios užduotys, kurias būtina atlikti? Jei bent vienas atsakymas NE, akivaizdu, kad tokių potyrių reikia.
Lapkričio 18 dieną 137 mūsų gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų, dalyvavo ugdyme(-si) kitoje erdvėje - Vilniaus Šokio teatre stebėjo solo spektaklį „Antigonė“. Spektaklio autorė, režisierė, aktorė Birutė Mar  papasakojo apie šį darbą nuo idėjos iki rezultato.
„Su Sofoklio ANTIGONE norėjosi žengti žingsnį kitur. Ištrūkti iš tradicinio teatro – tai inspiravo būtent antikinė tragedija, jos kalbos muzika, monologai, panašūs į raudą, „žodžių lava”, kurios prasmių neįmanoma girdint suvokti, kaip ir poezijos… Kaip atrasti vaizdą, galintį prabilti „antikine” ir kartu šiuolaikiška – sąlygiška kalba, koks šių dienų „choro” veidas? Kaip ištrūkti iš tragedijai per ankštos „teatro dėžutės” erdvės?
Taip gimė videoprojekcijos idėja – kurti spektaklį tarsi videopaveikslų seką: neproporcingai didžiulės „choro” figūros ir mažutė Antigonė – tik gyvas taškelis tų monstrų fone. Kaip ir jos nusikaltimas – sauja smėlio ant brolio kūno…“
Toks spektaklio pristatymas padėjo suprasti, kodėl tik viena aktorė ir šeši vaidmenys, kodėl reikia atidžiai klausyti, mąstyti ir svarstyti.
Dar viena veikla, leidžianti smagiai mokytis, buvo klajonės po Vilniaus senamiestį, literatūrinių ir istorinių vietų paieškos pagal parengtą planą, aprašą, nuotraukas.  Moksleivių laukė ir  linksmos užduotys, kurias parengė IV B klasės mokinys Alanas Paulauskas,.
Veiklos tęsėsi iki vakaro, bet, anot moksleivių, nenusibodo. Sužinojo, susipažino, pažino, bendravo, bendradarbiavo ir ,‚užsidirbo“. Akivaizdu, kad reikia norėti, o galimybių atsiras.
                                                    Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja L. Kraukšlienė