Kai Europa susitinka mokykloje: savaitė, kurią norisi prisiminti

Rugsėjo 21–25 dienomis mūsų gimnazijoje netrūko kitokio šurmulio – į Marijampolę atvyko mokinių grupė iš Italijos, Bitonto miesto Liceo Galileo Galilei mokyklos. Šis susitikimas vyko įgyvendinant Erasmus+ mokinių grupinio mobilumo veiklą ir tapo savaite, kurioje tilpo kur kas daugiau nei pamokos, ekskursijos ar suplanuotos veiklos. Tai buvo savaitė, kupina naujų pažinčių, pokalbių, smalsumo, juoko, kultūrinių atradimų ir galimybės iš arti patirti, ką reiškia mokytis kartu, kai skiria ne tik kilometrai, bet ir kalba bei skirtingos kultūrinės patirtys.

Pirmąją dieną svečius pasitikome gimnazijoje – nuo oficialaus sutikimo ir ekskursijos po mokyklą iki pirmųjų pokalbių su mokiniais. Mūsų mokiniai tapo tikraisiais šeimininkais: aprodė gimnazijos erdves, papasakojo apie kasdienį mokyklos gyvenimą Lietuvoje, o vėliau pakvietė italų mokinius į komandinio darbo ir kritinio mąstymo veiklą. Nuo pat pirmųjų valandų tapo aišku, kad kalbos skirtumas netrukdo susikalbėti, kai norisi pažinti kitą žmogų.

Po pietų pažintis persikėlė į Marijampolės erdves. Kartu vaikščiojome po Poezijos parką, miesto centrą, stebėjome viešosiose erdvėse esančius meno kūrinius, pasakojome apie savo miestą ir tiesiog leidome laiką kartu. Būtent tokios neformalios akimirkos tapo labai svarbia visos savaitės dalimi – jos leido mokiniams greičiau susidraugauti ir pažinti vieniems kitus ne kaip „lietuvių“ ir „italų“ grupių narius, o kaip jaunus žmones, turinčius panašių pomėgių, minčių ir svajonių.

Antradienį leidomės į Kauną. Čia mokinių laukė apsilankymas „Mokslo saloje“, kur interaktyvioje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“ mokslas tapo patirtimi, kurią galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti bei išbandyti. Vėliau mūsų mokiniai italų svečiams pristatė Kauno senamiestį, tapdami gidais ir pasakotojais. Ši patirtis buvo svarbi ir jiems patiems – juk pristatydamas savo šalį kitam žmogui imi kitaip žvelgti ir į tai, ką kasdien matai aplink save.

Trečiadienis sugrąžino visus į gimnaziją ir leido svečiams patirti mūsų mokyklos gyvenimą iš vidaus. Italijos mokiniai dalyvavo anglų kalbos pamokoje, kur kartu svarstė klausimą „Is it art or is it just ... rubbish?“. Tai buvo puiki proga ne tik diskutuoti, bet ir ieškoti atsakymų kartu, pasitelkiant kalbą kaip bendravimo ir mąstymo įrankį. Biologijos pamokoje mokiniai atliko praktinį darbą – stebėjo augalines ir gyvūnines ląsteles. Taigi tą rytą mokymasis vyko ne tik apie skirtingas mokyklas, bet ir tiesiogine prasme vienoje klasėje, prie vieno stalo.

Vėliau mokinių laukė STEAM veiklos. Marijampolės STEAM centre jie sprendė problemą „Light where we don't need it“ ir dalyvavo Europos tyrėjų nakties veikloje „Can plants become a source of light?“. Tyrinėjimas, klausimai, bandymai ir netikėti atsakymai dar kartą priminė, kad smalsumas neturi sienų, o mokslas puikiai kalba tarptautine kalba.

Popietę mokiniai susipažino su dar viena svarbia Lietuvos tapatybės dalimi – folkloru. Gimnazijoje surengta liaudiška popietė su etnografiniu ansambliu „Klevelis“. Muzika, tradicijos ir bendras buvimas kartu tapo savotišku tiltu tarp dviejų kultūrų. O po oficialių veiklų likęs laisvas laikas vėl buvo skirtas tam, kas tokiose išvykose dažnai tampa vertingiausia – paprastam bendravimui.

Ketvirtadienį išvykome dar toliau – į Trakus ir Vilnių. Trakuose mokiniai vaikščiojo Karaimų gatve, grožėjosi Galvės ežeru, aplankė Trakų salos pilį ir susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija bei jos daugiakultūriškumu. Tradicinių karaimų kibinų paragavimas tapo gardžia istorijos pamokos dalimi. Vėliau keliavome į Vilnių, kur mūsų mokiniai vėl tapo gidais ir svečiams pristatė sostinės senamiestį. Tokios akimirkos leido mokiniams ne tik geriau pažinti Lietuvą, bet ir pasijusti jos ambasadoriais.

Paskutinė diena taip pat buvo kupina skirtingų patirčių. Italijos mokiniai dalyvavo kūno kultūros pamokoje, o istorijos pamokoje istorijos kartojimas buvo susietas su kūrybiniu rašymu ir „Europeana Story Dice“ priemone. Nuo senovės Egipto iki luominės monarchijos mokiniai keliavo per istorinius pasakojimus, kartu lavindami vaizduotę, kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Tą dieną gimnazijoje taip pat paminėjome Europos kalbų dieną. Viktorinos, vaišės ir gyvų paveikslų galerija suteikė progą švęsti kalbų ir kultūrų įvairovę – o šįkart ji buvo ne teorinė, o gyva ir labai arti. Dar vienoje istorijos pamokoje mokiniai nagrinėjo civilizacinius susidūrimus – graikų ir persų konfliktus bei Pūnų karus. Dar viena pamoka, dar viena galimybė mokytis kartu ir atrasti, kad istorija gali būti įdomi, kai ja dalijamės.

Tačiau bene svarbiausia šios savaitės pamoka vyko ne konkrečioje klasėje ir nebuvo įrašyta į tvarkaraštį. Tai buvo bendravimo, tolerancijos, atvirumo ir drąsos pažinti kitą žmogų pamoka. Siekėme, kad mokiniai ne tik pamatytų kitą šalį ar išgirstų kitą kalbą, bet ir patys patirtų tarpkultūrinio bendravimo vertę, išmoktų veikti komandoje, spręsti problemas, drąsiau vartoti užsienio kalbą ir pažvelgti į savo mokyklą bei šalį kito žmogaus akimis. Atrodo, kad šie tikslai buvo pasiekti ne tik per suplanuotas veiklas, bet ir per kasdienes, iš pirmo žvilgsnio mažas akimirkas – bendrą pietų stalą, pokalbį koridoriuje, juoką autobuse, pagalbą susiorientuojant mieste ar spontanišką pokalbį po pamokų.

Ši Erasmus+ savaitė parodė, kad tarptautinis mobilumas yra daug daugiau nei kelionė ir pažintinės išvykos. Tai galimybė mokytis kitaip – per patirtį, bendravimą, kultūrą ir žmones. Mūsų mokiniai turėjo progą ne tik pristatyti savo mokyklą, miestą ir šalį, bet ir patys tapo atviresni kitoniškumui, savarankiškesni, drąsesni ir labiau pasitikintys savimi. Italijos mokiniai išsivežė ne tik Lietuvos vaizdus, bet ir prisiminimus apie žmones, su kuriais praleido šią savaitę.

Už tai, kad ši savaitė tapo tokia turininga, nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prie jos prisidėjo. Ačiū mokytojams už prasmingas veiklas, į kurias buvo įtraukti mūsų svečiai. Dėkojame mokiniams, kurie tapo gidais, bičiuliais, pagalbininkais ir tikraisiais šios savaitės šeimininkais. Ačiū visiems gimnazijos darbuotojams, prisidėjusiems prie svečių priėmimo, programos įgyvendinimo ir kasdienės organizacijos, taip pat visiems, kurie vienaip ar kitaip padėjo, kad penkios dienos būtų sklandžios ir jaukios.

Nuoširdžiai ačiū ir mūsų partneriams bei rėmėjams, prisidėjusiems prie šio susitikimo. Ypač dėkojame „Mantingos“ paramos ir labdaros fondui už pagalbą ir saldžią produkciją.

O atsisveikinimo vakarą, kai buvo įteikti mobilumo pažymėjimai, įvertintos savaitės patirtys ir liko paskutinės bendros akimirkos, turbūt labiausiai norėjosi ne atsisveikinti, o pasakyti „iki pasimatymo“. Juk Erasmus+ esmė ir yra tokia – susitikti, pažinti, išmokti, palikti dalelę savęs kitame žmoguje ir parsivežti dalelę jo istorijos su savimi.

Ši savaitė baigėsi, tačiau jos metu užsimezgę ryšiai, patirtys ir prisiminimai tikrai nesibaigia. Europa buvo ne kažkur toli – ji buvo mūsų gimnazijoje, mūsų klasėse, mūsų mieste ir, svarbiausia, tarp mūsų.

Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos Erasmus+ programos lėšomis. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.