Socialinis pedagogas

PRAŠYTI PAGALBOS NĖRA GĖDA
Svarbiausias socialinės pedagogės uždavinys - būti gimnazijoje konsultantu įvairiais su ugdytinio teisėmis, pareigomis ir jų pažeidinėjimu susijusiais klausimais.

Socialine pedagoge gimnazijoje dirba

Pedagogės kreipimasis į gimnazistus

• Žinau, kad kiekvienas iš Jūsų esate savitas ir nepakartojamas. Priimu Jus tokius, kokie esate.
• Išklausau ir vaiką, ir suaugusįjį. Juk visi turi teisę į atvirą ir nuoširdų bendravimą.
• Saugau ir laikau paslaptyje man patikėtus Jūsų džiaugsmus, rūpesčius, svajones...
• Besąlygiškai gerbiu žmogų.
• Neteisiu ir nesmerkiu, juk visi galime suklysti, suklupti...
• Stengiuosi pastebėti liūdintį, išgirsti verkiantį, išklausyti kiekvieną, kam reikalingas paguodžiantis žodis ar pagalba .
• Man svarbu, kad gimnazija taptų Sėkmės mokykla kiekvienam mokiniui.

Socialinio pedagogo veiklos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno mokinio galimybes, poreikius, gebėjimus ir ateities perspektyvas, teikti kokybišką, efektyvią ir lanksčią socialinę, psichologinę bei pedagoginę pagalbą skirtingų gebėjimų bei poreikių mokiniams, bendradarbiaujant su mokytojais, mokinių tėvais bei pagalbą teikiančiomis institucijomis.

Uždaviniai:

1. Ypatingą dėmesį skirti naujai į gimnaziją atėjusių mokinių socializacijai ir adaptacijai.
2. Teikti kokybišką, efektyvią ir lanksčią socialinę - pedagoginę pagalbą skirtingų gebėjimų, poreikių bei iš nepalankaus SEK mokiniams.
3. Vykdyti prevencinę veiklą, bendradarbiaujant su mokytojais, mokinių tėvais bei pagalbą teikiančiomis institucijomis.
4. Padėti mokiniams ugdytis socialinius, pedagoginius, profesinės karjeros planavimo įgūdžius.
5. Teikti šviečiamąją, socialinę, prevencinę, pedagoginę pagalbą gimnazijos bendruomenei, taikant socialinio darbo metodus.
6. Ugdyti mokinių kultūringą elgesį, pagarbą sau ir šalia esantiems, mokyti bendrauti be smurto ir patyčių.
7. Motyvuoti bendruomenės narius gerinti dvasinę ir fizinę sveikatą.
8. Skatinti mokinio, mokytojo ir tėvų tarpusavio sąveiką ir dialogą.
9. Teikti pagalbą mokiniams, tėvams ir mokytojams, sprendžiant mokinių pamokų lankomumo bei elgesio problemas.
10. Tirti, analizuoti gimnazijos veiklos efektyvumą, organizuojant tiriamąją veiklą.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• Individualus darbas su mokiniais.
• Darbas su mokinio šeima.
• Bendradarbiavimas su mokytojais.
• Socialinių paslaugų koordinavimas.
• Prevencinės veiklos organizavimas.
• Tiriamoji veikla.
• Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
• Gerosios patirties sklaida.
• Kvalifikacijos kėlimas.
• Darbas VGK.

Tyrimai

1. „2022-2023 m. m. gimnazijos I kl. mokinių adaptacijos tyrimas ir tėvų nuomonė“. Tyrimo respondentai įvardijo šiuos išskirtinius gimnazijos bruožus: aiškios mokinių elgesio taisyklės, visada sprendžiami konfliktai, išskirtiniai renginiai bei tradicijos, gera materialinė bazė. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokinių ir 88 proc. tėvų teigia, kad gimnazijoje vaikai jaučiasi laimingi ir turi draugų. Mentorystės programą I klasių koncentre 84 proc. mokinių ir 82 proc. tėvų vertina labai gerai. 89 proc. respondentų džiaugiasi šiltais mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiais. 87 proc. pirmokų džiaugiasi, jog pasirinko mokytis Sūduvos gimnazijoje. 89 proc. tėvų ir 93 proc. mokinių džiaugiasi suformuota KTU klase. Pagrindiniai tėvų nusiskundimai, pasiūlymai, pageidavimai: problema – susisiekimas; miesto maršrutinių autobusų grafikas nesuderintas su mokyklos pamokų laiku; didelis mokinių skaičius klasėse; daug namų darbų.

2. „2023-2024 m. m. gimnazijos I kl. mokinių adaptacijos tyrimo analizė  bei  ankstesnių metų duomenų palyginimas pagal atskirus kriterijus“. Tyrimo tikslas  –  išsiaiškinti ir atskleisti, kaip  gimnazijoje jaučiasi nauji mokiniai. Tyrime dalyvavo 140 I klasių mokinių, atvykusių į gimnaziją 2023 m. rugsėjo 1 d., t.y. 75,3 proc. pirmokų.

Tyrimas atskleidė, jog  pagrindinis prioritetas, lemiantis gimnazijos pasirinkimą, yra geri atsiliepimai apie gimnaziją iš draugų, pažįstamų, tai nurodo daugiau kaip 50 proc. respondentų. Pažįstamų žmonių atsiliepimai apie gimnaziją yra pagrindinis šaltinis, suteikiantis informaciją, teigia daugiau kaip 70 proc. tyrimo dalyvių. Gimnazijos įvaizdžiui didžiausią įtaką turi geranoriški, pagarbūs, mandagūs pedagogų ir gimnazistų tarpusavio santykiai, taip teigia 77 proc. respondentų, 86 proc. nurodo, kad bendruomenės santykiai būtent ir lemia gimnazijos kultūrą. Džiugu, jog mokinių, patyrusių patyčių gimnazijoje iš bendraamžių, šiais metais sumažėjo 3,3 proc. Iš klasės draugų patyrusių patyčių taip pat sumažėjo 9,4 proc.

3. „Kokie veiksniai lemia ugdymo kokybės pokyčius gimnazijoje?“ Tyrimo tikslas  – atskleisti socialinius veiksnius, kurie, tikėtina, lemia mokinių požiūrį į mokymąsi ir mokymosi rezultatus gimnazijoje. Tyrime dalyvavo 346 I-IV kl. mokiniai (56 proc. gimnazijos mokinių).

Tyrimas atskleidė, jog gimnazijoje pertraukų metu mokiniai dažniausiai išeina į lauką ar prisėda ant minkštasuolių, suoliukų. Pusė respondentų nėra lankęsi gimnazijos skaitykloje, beveik trečdalis dalyvių nebuvo užsukę ir į biblioteką. Šiek tiek daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokinių pripažįsta, jog galėtų mokytis geriau, bet trūksta noro, valios ir tingi. 40 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jiems labiau patinka užsiimti darbine veikla nei mokytis. 62 proc. respondentų į pamokas eina todėl, kad privalo jas lankyti, 15 proc. pamokas lanko savo noru, nes patinka mokytis. Mokymosi rezultatai daugumai respondentų yra svarbūs. Mokinių nuomone, rezultatai taip pat rūpi ir jų tėvams. Didžiausią įtaką mokymosi rezultatams galėtų daryti jų pačių atsakingas darbas pamokose, stropesnis mokymasis  ir mokytojų padrąsinimas, palaikymas. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių rekomenduotų draugams, pažįstamiems  mokytis Sūduvos gimnazijoje.