2024 m. Lietuvoje startavus įtraukiojo ugdymo reformai, ugdymo įstaigose vis dar lieka klaustukų, kaip šią reformą įgyvendinti visa apimtimi, kaip „pasotinti“ tokią mokinių įvairovę didelėse klasėse, kaip ugdymo procese „nepamesti“ nė vieno vaiko, nesulaužyti jo likimo, kaip tikrai iki galo patikėti, jog tai įmanoma, kaip suderinti akademinius pasiekimus su asmenybės tapsmu, auginimu. Tad gruodžio 2 – 6 dienomis Marijampolės Sūduvos gimnazijos administracija bei du mokytojai – direktorė Audronė Vaičiulienė, pavaduotojas ugdymui Darius Kazlauskas bei anglų kalbos mokytoja Gintarė Baltrūnienė ir informatikos mokytojas Justinas Deveikis – vyko į projekto Erasmus + darbo stebėjimo vizitą Belgijoje – Lježe įsikūrusią vidurinę mokyklą "Ikigai". Kodėl mus sudomino būtent ši mokykla? Kokius lūkesčius kėlėme vykdami į „Ikigai“?
Sūduvos gimnazijos komandą užkabino šios mokyklos interneto svetainės pristatymas, akivaizdžiai atitinkantis įtraukties viziją šiandienos mokykloje. Pasirodo, Belgijoje švietimo prioritetas nėra tik akademiniai rezultatai, todėl Lježe įsikūrusi privati vidurinė mokykla "Ikigai" pasirinko ugdymo kelią, kur akademinė sėkmė harmoningai dera kartu mokinio socialine sėkme, orientuota į paauglių laimę ir gerovę. „Ikigai“ tikima pusiausvyra tarp akademinio pasitenkinimo ir asmeninio jauno žmogaus tobulėjimo, nes gerai išlavintas protas yra toks pat svarbus, kaip ir puikūs pažymiai. Empatija, pagarba, sąžiningumas, bendradarbiavimas ir visos humanistinės vertybės yra tie ramsčiai, ant kurių šioje mokykloje kuriama stipri švietimo bendruomenė, o kiekvienas moksleivis yra skatinamas išnaudoti visą savo potencialą ne tik kaip mokinys, bet ir kaip unikali ir apsišvietusi asmenybė. Šios mokyklos credo: DO WHAT YOU LOVE AND LOVE WHAT YOU DO („Daryk tai, ką myli, ir mylėk tai, ką darai“).
Kuo mus, Lietuvos gimnazijos mokytojus, nustebino Lježo mokyklos filosofija? Kad ši mokykla yra nesubsidijuojama privati įstaiga, veikianti kaip ne pelno asociacija (ASBL) ir priimanti mokytis 11–19 metų mokinius. Mokyklos pavadinimo kilmė kilo iš japonų kalbos, kur rašoma "ikigai" 生き甲斐. Pirmosios dvi ideogramos, 生き, reiškia "gyvenimą" ir 甲斐, "verta". Žvelgiant iš japonų perspektyvos, kiekvienas turi savo „ikigai“, dažnai vadinamą "raison d'être". Norint atrasti savo „ikigai“, reikia kantraus tyrinėjimo, leidžiančio geriau suprasti save, priimti save ir atskleisti savo talentus. Visą gyvenimą „ikigai“ įkvepia rinktis ir veikti, prisideda prie jauno žmogaus laimės ir harmonijos. Ši japonų filosofija prasmingai atskleidžia mokyklos ugdymo proceso esmę – vaikui atverti duris į pasaulį, esantį už mokyklos ribų, žadinat jo smalsumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą pažinti save ir valdyti savo emocijas, auginti kūrybingus, nepriklausomus, iniciatyvius, atsakingus piliečius. Ir tai taip artima ir sava kalbant ir apie Sūduvos gimnazijos požiūrį į ugdymo procesą, jauno žmogaus mokymosi kelią ir jo ateities perspektyvas... Ši Lježo mokyklos filosofija ir ugdymo kryptis tarsi dar labiau sustiprino ir mūsų pasitikėjimą, kad Sūduva eina teisingu keliu, kad vaiką rengiame gyvenimui, o ne vienkartiniam egzaminui ar dešimtukui... Kad gimnazijos misija – kur kas sudėtingesnė ir svaresnė vaiko gyvenimo kelyje.
Visą savaitę Sūduvos gimnazijos komanda stebėjo „Ikigai“ mokyklos ugdymo procesą, kalbino mokytojus, direktorę ir mokinius, stengėsi pajusti šios mokyklos darbo pulsą ir ritmą, analizavo aplinkas ir mokinių emocijas. O mokinių poreikiai ir polinkiai šioje mokykloje labai įvairūs: nuo itin gabių, aukštų akademinių rezultatų siekiančių, iki turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (padidėjęs jautrumas, disleksija, disgrafija, autizmo spektras, fizinės raidos sutrikimai ir kt.). Mus visą laiką lydėjo vienintelė mintis: ši mokykla – tai didelė šeima (50 mokinių ir 9 mokytojai), kurioje kiekvienas svarbus, matomas, pastebimas, jaukinamas. Mokytojai jauni (27 – 45 metų), degančiomis motyvacijos akimis, mokantys du tris dalykus, todėl visas ugdymo procesas paremtas integracija, eksperimentiniu ir probleminiu bei projektiniu mokymu. Mokiniai į klases skirstomi ne pagal amžių, o pagal gebėjimų lygį, todėl toje pačioje grupėje gali mokytis ir vienuolikmetis, ir šešiolikmetis – ir tai normalu, asmenybės auginimo kelyje netgi naudinga. Kadangi mokinių grupės mažos (daugiausiai penki šeši mokiniai), mokytojas pamokoje lengvai padalija laiką kiekvienam, numato reikalingą pagalbą ir motyvavimo būdus. O pamokos trukmė – 90 min. (nėra skambučio), todėl nėra skubos, įtampos, vaikai mokosi savo tempu ramioje bestresėje aplinkoje. Ikipietinis laikas mokykloje yra skirtas akademinei veiklai, o po pietų kiekvieną dieną mokiniai turi „kūrybines dirbtuves“, dažnai už mokyklos ribų (parengtas visų metų tokių veiklų tvarkaraštis), mokytojo konsultacijas. Nustebino tai, kad namų darbai mokiniams neskiriami, jie viską atlieka mokykloje, konsultuojami mokytojų. Anot pačių mokinių, jie šioje mokykloje jie jaučiasi laimingi, nes nėra nė vieno „paraštės vaiko“ (taip jie jautėsi valstybinėje mokykloje, kurioje stigo mokytojo dėmesio, dažnai paskęsdavo didelėse klasėse ir negalėjo realizuoti savo mokymosi galių), o ugdymo procesas paremtas pozityviu mokymu ir sėkme.
Turbūt paklausite, tai kokių idėjų parsivežėme į Sūduvos gimnaziją po šio darbo stebėjimo vizito? Minčių yra... Dar drąsiau intensyvinti pamokas (jungiant kelias vieną po kitos tvarkaraštyje), sudaryti laikinąsias mokinių grupes ne pagal amžių ar klasių koncentrus, o pagal mokinių gebėjimus ir mokymosi spragas, dar stipriau įsukti eksperimentinį, probleminį mokymą(si), išplečiant jį už gimnazijos ribų. Ir, žinoma, svarbiausia – ugdymo procesas grindžiamas pozityvumu ir tikėjimu kiekvieno mokinio galiomis, palaikymu ir pagalba. Ko gero, čia ir yra Lietuvos ir Sūduvos gimnazijos įtraukties reformos esmė – pagarboje auginti kiekvieną mokinį jo prigimtinių galių ribose.
Na, o kadangi Erasmus + projekto tikslas – pažinti svečios šalies kultūrą, papročius, gyvenimo pulsą, Sūduvos gimnazijos komanda prasmingai išnaudojo laiką po darbo stebėjimo mokykloje. Aplankėme Briuselį, Europos Parlamento sostinę, Lioveną, Gentą, įsitraukėme į Kalėdų dvasia kvepiančias muges... Tai liudija užfiksuotos nuotraukose akimirkos!
Stebėjimo vizitas (projekto kodas: 2024-1-LT01-KA121-SCH-000200074) finansuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal Erasmus+ programą, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autorių nuomonę ir , todėl Nacionalinė Agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingos už jame pateiktą informaciją.
Straipsnį rengė A. Vaičiulienė ir G. Baltrūnienė
