Yra nematoma jungtis
Tarp mūs visų širdžių,
Tarp mūs visų širdžių,
Ir saulėtą dienovidį,
Ir nykųjį vidurnaktį
Aš ją jaučiu, aš ją girdžiu.
Ir nykųjį vidurnaktį
Aš ją jaučiu, aš ją girdžiu.
V. Mykolaitis-Putinas
Sūduvos gimnazija išgyvena skaudžią gėlą – užgeso mūsų Mokytojos Danutės gyvybės žvakė... Taip lemtingai – prieš pačias Vėlines, kai prasiveria dviejų pasaulių vartai, kai žvaigždės atveria vėlių langelius, kai gyvieji ir išėjusieji gyvena viename laike, bet skirtingose erdvėse...
Išėjo mūsų Danutė į Amžinybės kelią... Jos siela peržengė vėlių langelį... Bet gimnazijos bendruomenė jaučia tą amžiną dvasios jungtį: Danutės širdį, išdalintą mokinių kartoms, jos žodį, ištartą kiekvienam, laimingą šypseną kiekvieną rytą... Tokia buvo Danutė ir liks mūsų prisiminimuose. Amžinybėn išėjusi, bet nepamiršta.
Nuoširdžiausia užuojauta artimiesiems, išgyvenantiems netekties gėlą...