Šie 2021 –ieji metai yra paskelbti Vytauto Mačernio metais. Vytautas gimė 1921 m. birželio 5 dieną,  Šarnelės kaime, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės raj.).

Labai liūdna, kad poeto gyvenimas buvo toks trumpas...

1944 m. spalio 7 d. dvidešimt ketvirtus metus ėjusio Vytauto gyvybę Žemaičių Kalvarijoje pakirto rusų tanko paleista atsitiktinė skeveldra.

Vaikystę Vytautas praleido daugiausia savo senelės globojamas. Šarnelėje užgimė V.Mačernio poezija: iš 209 žinomų jo eilėraščių apie 200 sukurta tėviškėje. Rašyti eilėraščius pradėjo gimnazijoje, kur jo pirmuosius kūrybinius žingsnius sekė literatūros mokytojas Feliksas Kudirka, o pirmąsias filosofines pamokas davė kapelionas Petras Patleba, globojęs poetą po tėvo mirties. Jaunasis poetas, jausdamas savyje bundančias kūrybines galias, norėjo, anot Alfonso Nykos-Nyliūno, savo poezija „gyventi kartu su žmogumi, vadovauti jam ir turbūt net jį išganyti“.

Su meile minime amžinai jauną išlikusį, mylimą, didelio talento poetą, žavimės jo eilėraščių ciklu “Vizijos“, „Sonetais“, poezijos rinktine „Žmogaus apnuoginta širdis“.

 Tie kolegos, kurie organizuoja viešus renginius karantino metu, geriausiai supras, kiek daug rūpesčių ir atsakomybės tenka siekiant maksimaliai gero rezultato.

 Kai prieš keletą mėnesių direktorei Audronei pristačiau  savo idėją, sulaukiau padrąsinimo ir pritarimo. Tuomet bendradarbiauti sutiko ir kolegė Inga. Prie mūsų dueto vėliau  jungėsi lituanistė Virginija, pavaduotojas Darius, pavaduotoja Lina, Ričardas, Justinas. Nuoširdi padėka Jums visiems.

 Gegužės 7 dieną matėte komandinio darbo rezultatą. Vieniems tikriausiai patiko, kitiems galbūt nelabai. Taip ir turi būti, juk tik euras patinka visiemsJ.

 Taigi mūsų konferencijoje sudalyvavo 26 pranešėjai. Lietuvių 3 sesijose - 15 pranešėjų, užsieniečių 2 sesijose – 11.

Jeigu kas nors nespėjote pamatyti konferencijos tiesiogiai, bet pasidarė smalsu,  tai Teams komandoje ,,Tarptautinė konferencija“ galite dokumentuose rasti įrašą ir bent keletą pranešimų peržvelgti.

Beje, ir Direktorė, ir Inga, ir aš pasidžiaugėme  renginiu, nes jis tikrai praturtino mokytojo darbo kasdienybę.

  Jūratė Vosylienė