foto1
foto1
foto1
foto1
foto1

centras

Projektinė veikla (LT)

EU flag LLP LT 01

logo3europe

Projects (EN)

baneris

logo3europe

Draugai

new logo IL 254x75

 

naujausias1

 

Chrestomatija baner

 

small tinklas

 

Be pavadinimo

 

 
 

logotipas apskritime

PATVIRTINTA
Marijampolės Sūduvos gimnazijos
direktoriaus 2017 m. rugpjūčio      d.
įsakymu Nr. V-
 
MARIJAMPOLĖS SŪDUVOS GIMNAZIJOS 20172018 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS
 
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
 
  1. 2017–2018 mokslo metų Sūduvos gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, ir kitais teisės aktais, sudaromas 2017–2018 mokslo metų Sūduvos gimnazijos ugdymo planas.
  2. Gimnazijos ugdymo plano tikslai:
2.1.   apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;
2.2.   formuoti gimnazijos ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas mokinys savo galimybių ribose pasiektų asmeninės pažangos ir kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų, įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
  1. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:
3.1.        nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;
3.2.        numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius bei galimybes, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS
 
  1. Ugdymo organizavimas I–IV gimnazijos klasėse:
4.1.        2017–2018 mokslo metai:
4.1.1.      mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.
4.1.2.      ugdymo proceso trukmė I–III gimnazijos klasės mokiniams – 181 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo dienos;
4.1.3.      ugdymo procese skiriamos atostogos:

2017–2018 mokslo metai

Klasės

9 / I

10 / II

III

IV

Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia

09-01

Rudens atostogos

2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d

Žiemos atostogos

2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

Ugdymo proceso pabaiga

06-15

05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

36

33

Vasaros atostogos

06-18–08-31**

08-31

Pastabos:
*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-9 dieną;
** gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.
2.1.1. jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
2.1.2.vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią I–III gimnazijos klasės mokiniams nustatė mokyklos vadovas, suderinęs su Gimnazijos taryba ir Marijampolės savivaldybe;
2.1.3.vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
  1. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, ugdymo procesą skirsto pusmečiais. Ugdymo laikotarpio ir pusmečių trukmė:
I-III klasėms 1-asis 09-01–01-23,  2-asis pusmetis 01-24–06-15,
IV klasėms 1-asis 09-01–01-23,  2-asis pusmetis01-24–05-25.
  1. Sprendimus dėl 2017–2018 mokslo metais 10 ugdymo dienų organizavimo laiko priėmė:
4.1.   gimnazija dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 mokslo metais, išdėstydama taip:
 

Renginio pavadinimas

Dalyviai

Laikas

1.

Europos kalbų diena

I-IIIkl. mokiniai

rugsėjo mėn.

2.

Lietuvos valstybės šimtmečio diena

I-IVkl. mokiniai

vasario mėn.

3.

π diena

I-IIIkl. mokiniai

kovo mėn.

4.

Žemės dienos renginiai

I-IIIkl. mokiniai

kovo mėn

5.

Sporto diena

I-IIIkl. mokiniai

gegužės mėn.

6.2. gimnazija, atsižvelgdama į Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą (Marijampolės savivaldybės administracijos 2017-06-20 raštas Nr. SA-6172 (23.7.E)),  kitas 5 ugdymo dienas 2017–2018 mokslo metais skirs akademiniam dalykų mokymui (dalykų pamokoms).
  1. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.
  2. Gimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.
  3. Jei oro temperatūra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti I-IV klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į gimnaziją mokiniams vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama gimnazijos elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
ANTRASIS SKIRSNIS
GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS
  1. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, 2017–2018, 2018–2019 metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.
  2. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant gimnazijos ugdymo planą, remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis.
  3. 2016–2017 m. m. gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas.
Ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškeltiems tikslams bei uždaviniams įgyvendinti: mokinių pažangos ir pasiekimų optimizavimui, vertinimo būdų ir formų dermės įgyvendinimui, pagalbos mokiniui sistemos bei bendruomenės narių gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tobulinimui. Mokymosi sunkumų turintiems ar dėl ligos bei kitų svarbių priežasčių pamokas praleidusiems mokiniams buvo skirtos konsultacinės valandos žinių spragoms likviduoti, gabiems mokiniams – olimpiadoms, konkursams ruoštis. Didinant ugdymo galimybes įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams, pagrindiniame ugdyme lietuvių kalbai ir matematikai dėstyti buvo sudaromos atskiros grupės akademinių bei praktinių polinkių mokiniams.
Atsižvelgus į gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupės rekomendacijas, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenis, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, taip pat į išorės vertinimo išvadas, gimnazija 2017–2018 mokslo metų ugdymo programoms įgyvendinti išsikėlė tikslą: toliau stiprinti ugdymo proceso patrauklumą ir efektyvumą ugdymą orientuojant į laisvojo mokymo ir produktyvaus mokymosi paradigmą.
Tikslui įgyvendinti numatė šiuos uždavinius:
12.12.Efektyvinant pedagoginės pagalbos teikimą, užtikrinti kokybišką ugdymą, orientuotą į mokinio asmenybės ūgtį ir nuolatinę individualią pažangą.
12.13.Kurti saugios gimnazijos modelį, skatinant aktyvų pilietiškumą ir užtikrinant  saugią socialinę emocinę aplinką.
  1. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.
  2. Rengiant gimnazijos ugdymo planą Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti Mokytojų tarybos posėdyje (2017 m. birželio 20 d., protokolas Nr.7-4) buvo susitarta dėl:
3.1.ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą;
3.2.bendrų kalbos ugdymo reikalavimų gimnazijoje;
3.3.mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;
14.14.mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;
14.15.socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;
14.16.dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje;
14.17.ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą;
14.18.ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias papildomas programas ir kokiu būdu numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį;
14.19.nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimo;
14.20.mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;
14.21.pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.);
14.22.mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;
14.23.mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;
14.24.brandos darbo organizavimo;
14.25.švietimo pagalbos teikimo;
14.26.neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;
14.27.mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo;
14.28.pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, poreikio ir jų panaudojimo;
14.29.laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;
14.30.mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;
14.31.dalykų mokymo intensyvinimo;
14.32.bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų;
14.33.pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiūlos.
  1. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
  1. Neformalusis vaikų švietimas gimnazijoje organizuojamas atsižvelgiant į jau susiklosčiusias gimnazijos tradicijas, mokinių poreikius, gimnazijos galimybes, valandas pirmiausiai skiriant mokinių mėgstamiausioms ir puikiais pasiekimais garsioms programoms. Neformaliojo švietimo valandų skaičius nustatomas proporcingai būrelį  lankančių mokinių skaičiui bei atsižvelgiant į veiklos specifiką. 2017–2018 m. m. neformaliajam švietimui panaudojama 84 valandos:
37.1.gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje analizuoja per mokslo metus vykusias neformaliojo ugdymo veiklas, jų tikslingumą, aktualumą ir įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas;
37.2.gimnazijos Mokytojų tarybos sprendimu yra nustatytas neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius – ne mažiau kaip 12 mokinių (išskyrus foto, kanklių, ansamblių būrelius) grupėje;
37.3.gimnazija siūlo mokiniams šiuos neformaliojo ugdymo būrelius ir valandų skaičių jų programų įgyvendinimui:

Neformaliojo ugdymo kryptis

I klasė

II klasė

III klasė

IV klasė

Iš viso:

14

18

21

27

Choras /ansambliai

2

2

2

3

Choreografijos

2

2

2

2

Etnokultūra, etnografinis

1

2

2

3

Raiškusis žodis

1

1

1

1

Gimnazijos laikraščio, metraščio kūrimas

-

 

1

-

Dailės studija

-

 

1

1

Jaunieji žurnalistai

 

1

 

-

Gidų būrelis

1

1

1

1

Jaunųjų šaulių būrelis

-

 

2

1

Kraštotyros

1

1

 

1

Jaunųjų kūrėjų

 

 

 

1

Karjeros planavimo

1

1

1

2

Keramikos

1

1

 

-

Fotografijos

 

 

1

2

Lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio

2

2

2

2

Filmų kūrimo

-

 

-

1

Dramos

-

 

1

1

Verslo kūrėjai

-

1

1

1

„Robotika“

1

1

 

 

Renginių režisavimas

 

 

1

2

Kiti (kompiuterinės muzikos technologijų, kanklių)

1

2

2

2

37.4.neformaliojo  švietimo veikla įrašoma į atskirą iki rugsėjo 3 d. sudarytą neformaliojo švietimo tvarkaraštį;
37.5.mokiniai neformaliojo švietimo užsiėmimus renkasi ir mokytojai patikslintus mokinių sąrašus direktoriaus pavaduotojai, atsakingai už neformalųjį švietimą, pateikia iki rugsėjo 7 d.;
37.6.neformaliojo švietimo programas užsiėmimo vadovas parengia birželio mėnesį ir iki rugsėjo 1 d., suderinęs su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, atsakingu už neformalųjį švietimą, teikia tvirtinti gimnazijos direktoriui;
37.7.mokinių pageidavimai dėl neformaliojo švietimo veiklos kitiems mokslo metams analizuojami gegužės mėnesį, tiriama  užsiėmimų paklausa;
37.8.neformaliojo švietimo užsiėmimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
60.1.Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2017–2018 mokslo metams

Dalykas

Ia klasė

Ib klasė

Ic klasė

Id klasė

Ie klasė

If klasė

Ig klasė

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

1

1

1

1

1

 

 

Kalbos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

4

4

4

4

4

4

4

 

 

Užsienio kalba (1-oji)

3

3

3

3

3

3

3

 

 

Užsienio kalba (2-oji)

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Matematika

3

3

3

3

3

3

3

 

 

Gamtamokslinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biologija

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Fizika

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Chemija

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

1

1

 

 

Socialinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Istorija

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Pilietiškumo pagrindai

1

1

1

1

1

1

1

 

 

Geografija

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Ekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Meninis ir technologinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dailė

1

1

1

1

1

1

1

 

 

Muzika

1

1

1

1

1

1

1

 

 

Technologijos

2/1

1/2

2/1

1/2

2/1

1/2

1/2

 

 

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

2

 

 

Žmogaus sauga

- /0,5

0,5/-

- /0,5

0,5/-

- /0,5

 0,5/-

 0,5/-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

31

31

31

31

31

31

31

 

31

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

 

matematikos akademinių ir praktinių polinkių mokiniams

     

1

1

1

1

   

lietuvių k. akademinių ir praktinių polinkių mokiniams

     

1

1

1

1

   

Pamokos pasirenkamiesiems dalykų moduliams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

lietuvių kalbos

1*

1*

1*

1*

1*

1*

1*

   

matematikos

1*

1*

1*

1*

1*

1*

1*

   

anglų kalbos

1*

1*

1*

 

 

 

 

 

 

biotechnologijos

1*

1*

   

prancūzų kalbos

1*

1*

   

ugdymo karjerai

1*

1*

   

laikinųjų grupių sudarymui

3

3

3

2

2

2

2

 

 

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

35

35

35

34

34

34

34

 

 

Neformalusis švietimas

2

2

2

2

2

2

2

 

 

*pamokos neprivalomos, mokinys gali rinktis ir kitus pasirenkamuosius dalykus (modulius).
 
60.2.UGDYMO PLANŲ LENTELĖ II GIMNAZIJOS KLASĖMS

Dalykai

IIa

klasė

IIb

klasė

IIc

klasė

IId

klasė

IIe klasė

IIf

klasė

Dorinis ugdymas (tikyba, arba etika)

1

1

1

1

1

1

Kalbos

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba

5

5

5

5

5

5

Užsienio kalba (1-oji)

3

3

3

3

3

3

Užsienio kalba (2-oji)

2

2

2

2

2

2

Matematika

4

4

4

4

4

4

Gamtamokslinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

Biologija

1

1

1

1

1

1

Fizika

2

2

2

2

2

2

Chemija

2

2

2

2

2

2

Informacinės technologijos

1

1

1

1

1

1

Socialinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

Istorija ir pilietiškumo pagrindai

3

3

3

3

3

3

Geografija

1

1

1

1

1

1

Ekonomika

1

1

1

1

1

1

Meninis ir technologinis ugdymas

 

 

 

 

 

 

Dailė

1

1

1

1

1

1

Muzika

1

1

1

1

1

1

Technologijos

1

1

1

1

1

1

Kūno kultūra

2

2

2

2

2

2

Žmogaus sauga

-

-

-

-

-

-

 

-

-

-

-

-

-

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

31

31

31

31

31

31

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

matematikos akademinių ir praktinių  polinkių mokiniams

1

1

1

1

1

1

lietuvių k. akademinių ir  praktinių polinkių mokiniams

1

1

1

1

1

1

Pamokos pasirenkamiesiems dalykų moduliams

 

 

 

 

 

 

lietuvių kalbos

1*

1*

1*

1*

1*

1*

matematikos

1*

1*

1*

 

 

 

anglų kalbos

1*

1*

1*

1*

1*

1*

biotechnologijos

1*

1*

prancūzų kalbos

1*

1*

ugdymo karjerai

1*

1*

laikinųjų grupių sudarymui

1

1

1

2

2

2

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

35

35

35

34

34

34

Neformalusis švietimas

3

3

3

3

3

3

*pamokos neprivalomos, mokinys gali rinktis ir kitus pasirenkamuosius dalykus (modulius).
III SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
  1. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais;
  2. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.
  3. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas, perskirsto iki 10 procentų dalykui skiriamų pamokų, skaičių derindama su vidurinio ugdymo bendrųjų programų turiniu.
  4. Parengia kurso ar dalyko keitimo tvarką, pagal kurią
63.1.mokinys, norintis keisti dalyko kursą, kreipiasi į mokytoją, kuris dėsto šio kurso programą, keičiantis dalyką – į direktoriaus pavaduotoją ugdymui dėl tvarkaraščio suderinimo. Pasirinktas dalykas tampa privalomu, todėl keičiant kursą ar atsisakant dalyko turi būti  tėvų prašymas  ir direktoriaus įsakymas, leidžiantis keisti dalyką, kursą ar atsisakyti to dalyko;
63.2.įskaitą organizuoja dalyko mokytojas;
63.3.dalyko mokytojas parengia atsiskaitomų temų planą suderinęs su mokiniu, nustato atsiskaitymo laiką ir formą;
63.4.mokinį konsultuoja tą dalyką dėstantis mokytojas;
63.5.mokinys privalo atsiskaityti už visas nagrinėtas temas ir užduotis, nurodytas mokytojo sudarytame plane;
63.6.jeigu mokinys keičia dalyką, atsiskaitomų temų planą rengia tą dalyką dėstantis mokytojas, suderinęs su mokiniu nustato konsultacijų ir atsiskaitymo terminus. Atsiskaitymo temos fiksuojamos savarankiško mokymosi žurnale;
63.7.įskaitos vertinamos pažymiu nuo 1 iki10 balų;
63.8.įskaitų pažymiai prie jų pažymint programų kursą (B, A) įrašomi pirmame langelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metinių žinių įvertinimas;
63.9.IV klasės mokinys už III klasės kursą privalo atsiskaityti ne vėliau kaip iki mokslo metų pabaigos;
63.10.mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko programos kursą, mokosi atskirose laikinosiose grupėse, išskyrus atvejus, kai dėl mažo kursą pasirinkusių mokinių skaičiaus (1–4 mokinių) negalima sudaryti atskiros laikinosios grupės. Mokinių skaičius laikinosiose grupėse gali būti nuo 5 iki 30.
  1. Laikinosios grupės sudaromos:
64.1.mokytis to paties dalyko programos kurso iš panašių mokymosi pasiekimų mokinių;
64.2.mokytis pagal tą pačią programą iš gretimų klasių mokinių;
64.3.iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais), pasirenkamąjį dalyką arba modulį;
64.4.integruojant dalykų turinį, diferencijuojant ugdymą;
64.5.siūlant mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (117.1., 117.2. gimnazijos ugdymo plano lentelės). Pasirenkamieji dalykai pažymiu nevertinami. Prie dalyko rašoma „įskaityta“.
  1. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, šioms veikloms:
65.1.savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;
65.2.susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Mokiniams siūlomas pasirenkamasis ugdymo karjeros modulis „Ugdymas karjerai“;
65.3. rengia ir įgyvendina projektus;

Mano dienynas

new logoDienyno adminstratorius - 
Darius Kazlauskas
kazlauskasd@gmail.com

Pagalbos linija

33
Kamuoja abejonės?
KLAUSK PSICHOLOGO !
32
 

1 wifi

get

GPIS

ibtywb2

musu pinigai

header short

EMP sugedo 210x105

© 2017 Marijampolės Sūduvos gimnazija Visos teisės saugomos. Kopijuoti turinį be raštiško gimnazijos sutikimo griežtai draudžiama.