foto1
foto1
foto1
foto1
foto1

centras

Projektinė veikla (LT)

EU flag LLP LT 01

logo3europe

Projects (EN)

baneris

logo3europe

Draugai

new logo IL 254x75

 

naujausias1

 

Chrestomatija baner

 

small tinklas

 

Be pavadinimo

 

 
 

Priimtų į I ir II gimnazijos klases mokinių sąrašas 2019-2020 mokslo metams

 
Klasių sėdėjimo planas
sc "SŪDUVA" stadione.
(GREITAI)
PATVIRTINTA
Marijampolės Sūduvos gimnazijos
direktoriaus 2018 m. rugpjūčio      d.
įsakymu Nr. V-
 
MARIJAMPOLĖS SŪDUVOS GIMNAZIJOS 20182019 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS
 
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
 
  1. 2017–2018 mokslo metų Sūduvos gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, ir kitais teisės aktais, sudaromas 2018–2019 mokslo metų Sūduvos gimnazijos ugdymo planas.
  2. Gimnazijos ugdymo plano tikslai:
2.1.   apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;
2.2.   formuoti gimnazijos ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas mokinys savo galimybių ribose pasiektų asmeninės pažangos ir kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų, įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
  1. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:
3.1.        nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;
3.2.        numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokinių mokymosi poreikius bei galimybes, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS
 
  1. Ugdymo organizavimas I–IV gimnazijos klasėse:
4.1.        2018–2019 mokslo metai:
4.1.1.      mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d.
4.1.2.      ugdymo proceso trukmė I–III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos;
4.1.3.      ugdymo procese skiriamos atostogos:

2018–2019 mokslo metai

Klasės

9 / I

10 / II

III

IV

Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia

09-01

Rudens atostogos

2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d

Žiemos atostogos

2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.*

Ugdymo proceso pabaiga

06-21

05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

37

33

Vasaros atostogos

06-25–08-31**

08-31

Pastabos:
*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-29 dieną;
** gimnazijos II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.
4.1.4.      jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
4.1.5.      vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią I–III gimnazijos klasės mokiniams nustatė mokyklos vadovas, suderinęs su Gimnazijos taryba ir Marijampolės savivaldybe;
4.1.6.      vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
  1. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, ugdymo procesą skirsto pusmečiais. Ugdymo laikotarpio ir pusmečių trukmė:
I-III klasėms 1-asis 09-01–01-25,  2-asis pusmetis 01-28–06-21,
IV klasėms 1-asis 09-01–01-25,  2-asis pusmetis 01-28–05-25.
  1. Sprendimus dėl 2018–2019 mokslo metais 10 ugdymo dienų organizavimo laiko priėmė:
6.1.   gimnazija dėl 10 ugdymo dienų 2018–2019 mokslo metais, išdėstydama taip:
 

Renginio pavadinimas

Dalyviai

Laikas

1.

Europos kalbų diena

I-III kl. mokiniai

rugsėjo mėn.

2.

„Nacionalinio charakterio paieškos“

I-IV kl. mokiniai

kovo mėn. (J. Tumo – Vaižganto jubiliejiniai metai, integracija su kitais dalykais, konferencija, edukacinė programa. Tikslas – išsiaiškinti, kokį nacionalinį lietuvio charakterį atskleidžia mūsų literatūra, kitų tautų tekstai, menai).

3.

π diena

I-III kl. mokiniai

kovo mėn.

4.

Žemės dienos renginiai

I-III kl. mokiniai

kovo mėn

5.

Sporto diena

I-III kl. mokiniai

balandžio mėn.

6.

Projektų savaitė „Eik, pažink, atrask“ (Marijampolė-kultūros sostinė).

I-III kl. mokiniai

birželio mėn.17-21d.

6.2.   gimnazija, atsižvelgdama į Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą (Marijampolės savivaldybės administracijos 2017-06-20 raštas Nr. SA-6172 (23.7.E)),  kitas 5 ugdymo dienas 2018–2019 mokslo metais skirs akademiniam dalykų mokymui (dalykų pamokoms).
  1. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.
  2. Gimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.
  3. Jei oro temperatūra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti I-IV klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į gimnaziją mokiniams vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama gimnazijos elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
ANTRASIS SKIRSNIS
GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS
  1. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, 2017–2018, 2018–2019 metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.
  2. Formuojant gimnazijos ugdymo turinį ir rengiant gimnazijos ugdymo planą, remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis.
  3. 2017–2018 m. m. gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimo įvertinimas.
Ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškeltiems tikslams bei uždaviniams įgyvendinti: mokinių pažangos ir pasiekimų optimizavimui, vertinimo būdų ir formų dermės įgyvendinimui, pagalbos mokiniui sistemos bei bendruomenės narių gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tobulinimui. Mokymosi sunkumų turintiems ar dėl ligos bei kitų svarbių priežasčių pamokas praleidusiems mokiniams buvo skirtos konsultacinės valandos žinių spragoms likviduoti, gabiems mokiniams – olimpiadoms, konkursams ruoštis. Didinant ugdymo galimybes įvairių polinkių, poreikių ir gebėjimų mokiniams, pagrindiniame ugdyme lietuvių kalbai ir matematikai dėstyti buvo sudaromos atskiros grupės akademinių bei praktinių polinkių mokiniams.
Atsižvelgus į gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupės rekomendacijas, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenis, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, taip pat į išorės vertinimo išvadas, gimnazija 2018–2019 mokslo metų ugdymo programoms įgyvendinti išsikėlė tikslą: toliau stiprinti ugdymo proceso patrauklumą ir efektyvumą ugdymą orientuojant į laisvojo mokymo ir produktyvaus mokymosi paradigmą.
Tikslui įgyvendinti numatė šiuos uždavinius:
12.1.   Tobulinant ir taikant visuminės pažangos stebėsenos strategijas, teikiant mokiniui savalaikę pagalbą, siekti mokinių asmeninės pažangos, suasmeninto mokymo(si).  
12.2.    Kurti sėkmingos gimnazijos modelį, skatinant aktyvų pilietiškumą ir užtikrinant  saugią socialinę emocinę aplinką.
  1. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.
  2. Rengiant gimnazijos ugdymo planą Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti Mokytojų tarybos posėdyje (2018 m. birželio 28 d., protokolas Nr.?? ) buvo susitarta dėl:
14.1.    ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą;
14.2.    bendrų kalbos ugdymo reikalavimų gimnazijoje;
14.3.    mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;
14.4.    mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;
14.5.   socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;
14.6.   dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje;
14.7.   ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą;
14.8.   ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias papildomas programas ir kokiu būdu numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį;
14.9.   nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimo;
14.10.    mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;
14.11.    pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.);
14.12.     mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;
14.13.    mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;
14.14.    brandos darbo organizavimo;
14.15.    švietimo pagalbos teikimo;
14.16.    neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;
14.17.    mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo;
14.18.    pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, poreikio ir jų panaudojimo;
14.19.    laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;
14.20.    mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;
14.21.    dalykų mokymo intensyvinimo;
14.22.    bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų;
14.23.    pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pasiūlos.
  1. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
 
  1. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui pagal savo kuruojamus dalykus
23.1.        organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;
23.2.        organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;.
23.3.   užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Kontrolinių darbų grafikas sudaromas kiekvienam mėnesiui. Jis skelbiamas el. dienyne;
23.4.   kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.
  1. Visiems pagal Pagrindinio ugdymo programą besimokantiems mokiniams skiriama 31 pamoka per savaitę, tačiau su tėvų ar globėjų pritarimu, jie gali rinktis iki 35 val.
  2. I–IV klasėse per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.
  3. Namų darbų krūvius kontroliuoja direktoriaus pavaduotojai ugdymui pagal kuruojamus dalykus, psichologė ir klasių auklėtojai:
26.1.   organizuoja mokinių apklausas;
26.2.   nustačius, kad mokinių namų darbų krūvis viršija Higienos normos reikalavimus, direktoriaus pavaduotojas ugdymui sprendžia iškilusias problemas individualiai;
26.3.   užtikrina, kad namų darbai atitiktų mokinio galias ir būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;
26.4.   atostogų laikotarpiu mokiniams namų darbai neskiriami;
26.5.   namų darbų skyrimą atskiros klasės mokiniams joje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje, orientuodamiesi į Higienos normose pateiktas rekomendacijas.
  1. Gimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti gimnazijoje, konsultaciniame centre.
  2. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis I–II klasių mokiniams skiriamas, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).
  3. Mokinių atleidimas nuo atskirų dalykų mokymosi:
29.1.   mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir baigę dailės, choreografijos, muzikos ar meno mokyklas arba jas lankantys, taip pat lankantys sporto srities neformaliojo švietimo įstaigas, gimnazijos direktoriaus įsakymu atleidžiami nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų, garantuojant mokinių saugumą:
29.1.1.  dėl atleidimo nuo užsiėmimų tėvai (vidurinio ugdymo programos patys mokiniai) pateikia gimnazijos direktoriui prašymą, pažymą, patvirtinančią apie dailės, choreografijos, muzikos, sporto mokyklos lankymą arba pažymėjimą, liudijantį šių įstaigų baigimą (iki rugsėjo 30 d.);
29.1.2.  sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu;
29.1.3.  atleisti nuo to dalyko pamokų mokiniai užsiima kita veikla gimnazijos skaitykloje, bibliotekoje arba mokosi individualiai;
29.1.4.  su atitinkamo dalyko mokytojais aptariamos atsiskaitymo formos ir atsiskaitymo grafikas už kiekvieną pusmetį;
29.1.5    jei mokyklą mokinys yra baigęs – pasiekimų įvertinimo pažymys įrašomas iš neformaliojo švietimo mokyklos mokinio gauto įvertinimo arba dalyko mokytojas savarankiškai gali priimti sprendimą dėl menų ir sporto srities dalykų vertinimų, gautų mokantis minėtose neformaliojo švietimo įstaigose, konvertavimo į 10 balų sistemą;
29.1.5.  mokiniai turi atsiskaityti dalyko mokytojui  ne mažiau kaip tris kartus per pusmetį, dalyvaudami pamokoje su savo klase;
29.1.6.  jei mokinys, kuris pagal susitarimą privalo atsiskaityti už dalyko, kurio pamokų jam leista nelankyti, programą, be pateisinamos priežasties laiku neatsiskaito, jis privalo toliau lankyti atitinkamo dalyko pamokas;
29.1.7.  I–II gimnazijos klasių  mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, atleidžiami tik nuo tos sporto šakos, kurią jie lanko, pamokų, tos sporto šakos pasiekimai įvertinami 10 balų;
29.1.8.  III–IV gimnazijos klasių mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų. Mokiniams būtina raštiškai suderinti su dalyko mokytoju nelankomų pamokų ir atsiskaitymų grafiką.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
  1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokinių vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, ,,Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. ISAK-776, ir aprašo pakeitimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-554, Lietuvos bendrojo lavinimo pradinio ir pagrindinio ugdymo BP, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK 243, Vidurinio ugdymo mokyklos bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. ISAK 269, ir Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308.
  2. Gimnazija, vadovaudamasi 30 punkte nurodytais teisės aktais ir gimnazijos susitarimais, parengusi Marijampolės Sūduvos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą gimnazijos direktoriaus 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-99. Aprašas paskelbtas gimnazijos internetinėje svetainėje.
  3. Gimnazijoje susitarta, kad
32.1.   planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą: dalyko mokytojas per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su ilgalaikiu planu/programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, atsiskaitymo darbais, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas;
32.2.   mokytojai, taikantys kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami taškai/ženklai, pliusai ir minusai, kaip mokinio surinkti taškai/ženklai, pliusai ir minusai bus konvertuojami į pažymį;
32.3.    dalykų mokytojai kabinetų skelbimų lentoje pateikia informaciją apie taikomą dalyko vertinimo metodiką;
32.4.   klasių auklėtojai rugsėjo pirmąją savaitę supažindina klasės mokinius su gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, o E dienyno administratorius  šios programos santrauką persiunčia mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams);
32.5.   pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pažangai ir pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema ar įskaita.

Pasiekimų lygis

 

Trumpas apibūdinimas

 

Įvertinimas

 

aukštesnysis

puikiai

10 (dešimt)

įskaityta

 

labai gerai

9 (devyni)

pagrindinis

gerai

8 (aštuoni)

 

pakankamai gerai

7 (septyni)

 

patenkinamai

6 (šeši)

patenkinamas

pakankamai patenkinamai

5 (penki)

 

silpnai

4 (keturi)

nepatenkinamas

blogai

3 (trys)

neįskaityta

 

labai blogai

2 (du)

Neatliko užduoties, neatsakė

1 (vienas)

32.6.   mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Rekomenduojama pasiekimus įvertinti ne mažesniu kaip n+2 ( n – pamokų skaičius per savaitę) dažnumu per pusmetį;
32.7.   rugsėjo mėnesio pirmosios dvi savaitės skiriamas I ir III klasių mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimai nepatenkinamais įvertinimais nevertinami, o rugsėjis skelbiamas sėkmės mėnesiu. Norėdami išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais, mokinių tėvais, klasės auklėtoju, gimnazijos administracija. Mokinių adaptacijos klausimai adaptacijos laikotarpio pabaigoje aptariami išplėstiniame vaiko gerovės posėdyje dalyvaujant klasių auklėtojams ir dėstantiems dalykų mokytojams;
32.8.   pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:
32.8.1.  ugdyme vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys, abipusis atsakas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Formuojamasis vertinimas leidžia mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų; 
32.8.2.  mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus;
32.8.3.  dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros specialiosios grupės, pasirenkamųjų dalykų mokymosi pasiekimai įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
32.8.4.  mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.
32.8.5.  mokiniai, gimnazijos direktoriaus įsakymu atleisti nuo privalomo menų ar kūno kultūros pamokų lankymo, pagal dalyko mokytojo parengtas užduotis atsiskaito mokytojui ir mokiniui patogiu laiku;
32.8.6.  kontroliniai ir kiti atsiskaitomieji darbai yra mokiniui privalomi.
32.8.7.  kontrolinis ar kitas atsiskaitomasis darbas negali būti rašomi po ligos, atostogų, pusmečio paskutinę dieną. Nerekomenduojama organizuoti kontrolinį darbą paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų;
32.8.8.  jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomame darbe, jam rašoma „n” , o kitą pamoką arba susitartu su mokytoju laiku jis privalo atsiskaityti. Priešingu atveju kontrolinis darbas vertinamas nepatenkinamai;
32.8.9.  jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomajame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites. Jei mokinys sirgo daugiau kaip 2 savaites, jis turi teisę atsiskaityti 50 proc. per tą laikotarpį rašytų kontrolinių ir savarankiškų darbų. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas. Po ilgesnės negu savaitė ligos mokinys kitoje pamokoje negali būti vertinamas pažymiu;
32.8.10.   kontrolinis darbas neperrašomas, bet mokiniui pageidaujant sudaroma galimybė pasimokius atsiskaityti iš tos temos per savaitę nuo rezultatų paskelbimo dienos. Dėl pakartotinio kontrolinio darbo perrašymo mokinys gali kreiptis, jeigu jis nepraleidžia be priežasties to dalyko pamokų. Mokytojas E dienyne fiksuoja perrašyto kontrolinio darbo rezultatą.
  1. Gimnazijoje skatinami gabių ir itin gabių vaikų siekiai tobulėti, stiprinti dalyko įgūdžius, gilinti žinias, praktinę patirtį. Į E dienyną įrašomi 10 balų sistemos įvertinimai (mokytojo nuožiūra 9 ar 10) olimpiadų, konkursų, varžybų prizininkams ir laureatams; ilgalaikių projektų dalyviams.
  2. Gimnazijoje rekomenduojama visų dalykų mokytojams skatinti mokinius rūpintis rašto kultūra: neaiškiai parašytą tekstą, atsakymus nevertinti arba rašyti 0 taškų; vertinant mokinio darbą, atkreipti dėmesį į jo gebėjimą aiškiai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ar raštu, nurodyti kalbos vartojimo privalumus ir tobulintinus dalykus; netvarkingai, neįskaitomai parašyti darbai vertinami kaip neteisingi; darbai gali būti nevertinami, juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų.
  3. Siekiant stebėti mokinių pažangą ir mokant mokinius analizuoti savo daromą pažangą, siūloma bendru mokytojo ir mokinių susitarimu naudoti mokinio mokymosi pasiekimų ir pažangos aplanką (mokiniui pageidaujant, eAplanką) kaip vieną mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo, įsivertinimo kaupimo priemonę.
  4. mokymosi pasiekimų ir pažangos aplankas (mokiniui pageidaujant, eAplankas) rekomenduojamas kaupti III–IV klasių mokiniams tų mokomųjų dalykų, kurių brandos egzaminus jie žada pasirinkti.
  5. Mokytojas vertinimo informaciją panaudoja analizuodamas mokinių pažangą, identifikuodamas problemas, keldamas tolesnius mokymo(si) tikslus, pritaikydamas ugdymo turinį individualiai mokiniui, mokinių grupei ar klasei:
37.1.   pamokos pabaigoje organizuoja vertinimo refleksiją, apibendrina išmokimo rezultatus ir pasiektą mokymosi pažangą;
37.2.   baigęs pamokų ciklą, etapą, organizuoja įsivertinimą, įvertina mokymo(si) sėkmę, numato spragų likvidavimo būdus;
37.3.   paskutinę pusmečio ir mokslo metų pamoką mokiniai raštu ar žodžiu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą (patys rašo savo mokymosi sėkmės istorijas, dienoraščius, iš kurių matyti, kokiose srityse mokinys padarė didžiausią pažangą, refleksijas, atlieka apklausą pagal pateiktus teiginius – „Vertinimo skalę“ ir pan.), su mokytoju aptaria sėkmes ir problemas, planuoja tolesnę mokymosi strategiją.
  1. Gimnazijoje individuali mokinių pažanga stebima pasitelkus IKT:
38.1.   E dienyno administratorius, pasinaudojęs Excel programa, kuria individualią mokinio pažangos stebėjimo sistemą, kurioje užfiksuota kiekvieno mokinio pažymiai, atsinešti iš kitos ugdymo įstaigos bei gauti Sūduvos gimnazijoje, mokinio pusmečių ir metinių įvertinimai per ketverius ugdymosi metus. Sudaryta galimybė prisijungus prie šios programos stebėti kiekvieno mokinio ketverių metų (I–IV klasės) mokymosi pasiekimus;
38.2.   Excel programa leidžia mokiniui greitai ir patogiai įsivertinti savo mokymąsi, stebėti pažangą, asmeninę ūgtį, lyginti savo dabartinius pasiekimus su buvusiais anksčiau;
38.3.    mokinio mokymosi pasiekimų ir asmeninės pažangos Excel programa sudaro galimybę diferencijuoti mokinius pagal pasiekimų lygius (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas – žymimi skirtingomis spalvomis), efektyviai teikti grįžtamojo ryšio informaciją mokiniui, tėvams bei kitoms suinteresuotoms pusėms.
  1. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita):
39.1.    pusmečių ir metinių įvertinimai  E dienyne fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“ („įsk.“), „neįskaityta“ („neįsk.“), „atleista“ („atl.“). Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
39.2.    pusmečio pažymiai išvedami iš to pusmečio pažymių vidurkio (pvz., 6,5 – 7; 6,4 – 6).
  1. Metinis įvertinimas išvedamas:
40.1.    iš I, II pusmečių įvertinimo (skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, suapvalinant iki sveikojo skaičiaus);
  1. Gimnazijos mokinių tėvai
41.1.   turi galimybę dalyvauti per mokslo metus ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimuose su mokytojais: du kartus visuotiniuose tėvų susirinkimuose (rudenį ir po 1-ojo pusmečio) bei vieną-du kartus  Tėvų dienose, kuriose tėvai (jei pageidauja, kartu su vaiku) turi galimybę susitikti su vaiką mokančiais mokytojais, klasės auklėtoju, specialistais, administracija. Tėvams (globėjams, rūpintojams) gimnazija sudaro galimybę su dalyko mokytoju ar specialistu konsultuotis individualiai;
41.2.   laiku gauna aiškią informaciją apie savo vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus;
41.3.   kartu su mokytoju bei mokiniu dalyvauja jo pažangos pokyčiuose;
41.4.   teikia siūlymus ir pageidavimus skiriant mokiniui papildomą darbą, pakartotinai svarstant mokinio mokymosi pasiekimus, jei jo papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamai;
41.5.   supažindinami su mokinio mokymosi pasiekimų ir asmeninės pažangos Excel programa, prisijungimu prie jos, jiems išaiškinama  pasiekimų lygių (aukštesniojo, pagrindinio, patenkinamo, nepatenkinamo) reikšmės, aptariama mokinio atskirų dalykų asmeninės pažangos stebėsenos rezultatai, mokinių darbų ir įsivertinimo aplankai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS, ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
  1. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.
  2. Gimnazijoje už mokymosi pagalbos vaikui organizavimą yra atsakingos pavaduotojos ugdymui pagal kuruojamas mokinių grupes bei dalykus.
  3. Gimnazijoje analizuojama ir kaupiama informacija apie I klasių mokinių adaptacijos sėkmes ir problemas, mokymosi sunkumus (lapkričio mėn. organizuojama apvaliojo stalo diskusija su dėstančiais mokytojais, auklėtojais, švietimo specialistais ir administracijos atstovais), apie pusmečių ir metinį gimnazijos pažangumą (ataskaitos analizuojamos metodinėse grupėse bei mokytojų tarybos posėdžiuose), daroma PUPP ir abiturientų egzaminų rezultatų analizė, kuri pateikiama mokytojų tarybos posėdyje, tėvų susirinkimuose, analizuojama stojimo į aukštąsias mokyklas tendencijos, aptariant mūsų abiturientų egzaminų pasiekimus respublikos ir savivaldybės kontekste, išskiriant silpnąsias ir stipriąsias puses, dalykus–lyderius. Šios priemonės leidžia laiku identifikuoti vaikui kylančius mokymosi sunkumus bei numatyti reikiamą pagalbą vaikui mokantis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, VGK, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.
  4. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai jis nori gilinti atskirų dalykų žinias, mokytis papildomai atskirų dalykų, ruoštis olimpiadoms ar konkursams.
  5. Pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis dalyko mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, personalizuodamas ir diferencijuodamas ugdymo turinį bei mokymosi būdus pamokoje, skirdamas namų darbus pagal mokinio gebėjimus, galimybes, poreikius, ugdymo turinį siedamas su vaiko gyvenimo aplinka, praktiniu žinių panaudojimo įgūdžių lavinimu:
46.1.    kiekvienas dalyko mokytojas kaupia mokinių pasiekimų ir daromos pažangos informaciją individualiai, ją analizuoja, lygina, stebi, pagal tai  koreguoja ugdymo procesą, siaurindamas arba plėsdamas tam tikrą UT dalį, planuodamas įvairesnes mokinių veiklas;
46.2.   iškilus mokymosi sunkumų problemai, dalyko mokytojas kartu su vaiku parengia ir aptaria glaustą laisvos formos pagalbos teikimo planą: jame numatoma vaiko pasiekimų lūkesčiai (tikslas), nurodoma mokymosi sunkumų priežastys, numatomi uždaviniai, kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai:
46.2.1.  mokinio pagalbos teikimo plane vaikui suprantama kalba apibrėžiami sėkmės kriterijai ir reikalinga  pagalba;
46.2.2.  mokinių pagalbos teikimo planai gimnazijoje nuolat peržiūrimi, aptariami su kuruojančia pavaduotoja ugdymui, klasės auklėtoju, specialistais, jei reikia – tėvais, juose mokytojas žymi pastabas apie vaiko daromą pažangą ir patiriamą sėkmę;
46.2.3.  per Atvirų durų dienas tėvams (dukart per mokslo metus) dalyko mokytojas individualiai su tėvais, jei reikia, dalyvaujant ir mokiniui, aptaria pagalbos teikimo planą ir mokinio daromą pažangą, tėvus informuoja apie vaiko mokymosi pasiekimus bei teikiamą pagalbą.
46.3.   Gimnazijoje nuspręsta, kad I–II klasių mokiniams, kurie turi nepatenkinamą I ir II signalinio pusmečio įvertinimą (E dienyne signalinis pusmetis sugeneruojamas likus 6 savaitėms iki pusmečio), yra rašytine forma sudaroma Pagalbos teikimo mokiniui trišalė sutartis, kurioje nurodoma mokinio, dalyko mokytojo ir tėvų (globėjų) įsipareigojimai. Šios sutarties tikslas – padėti mokiniui iki pusmečio pabaigos likviduoti mokymosi sunkumus.
46.4.    Gimnazijos III–IV klasių mokiniams gali būti rašytine forma sudaroma Pagalbos teikimo mokiniui trišalė sutartis, kurios tikslas – padėti mokiniui iki pusmečio pabaigos likviduoti mokymosi spragas, abiturientui – kuo geriau pasiruošti brandos egzaminams.
46.5.   Asmuo, organizuojantis šią veiklą, yra pavaduotoja ugdymui pagal kuruojamus dalykus.
46.6.   I - II klasių mokinys, neįvykdęs trišalės sutarties įsipareigojimų ir pusmetyje turintis nepatenkinamą įvertinimą, perduodamas VGK. 
  1. Gimnazijoje veikia 2011 m. rugsėjo 6 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-2 patvirtintas konsultacinis ugdymo centras – pagalbos mokykla mokiniui, turinčiam mokymosi sunkumų arba norinčiam gilinti atskirų dalykų (lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, fizikos, chemijos, anglų kalbos ir geografijos) žinias. Konsultacinio ugdymo centro mokytojai teikia individualias ir grupines konsultacijas įvairių poreikių ir gebėjimų mokiniams pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą darbo grafiką (jis skelbiamas gimnazijos internetinėje svetainėje):
47.1.   dalyko mokytojas rekomenduoja mokiniui, besimokančiam itin sėkmingai arba turinčiam dalyko spragų, lankyti konsultacinio ugdymo centro užsiėmimus, nukreipia mokinį į reikiamas konsultacijas, individualiai informuodamas konsultacinio centro mokytoją apie reikiamą pagalbą vaikui, rekomenduotinus įtvirtinti/plėtoti gebėjimus, įgūdžius;
47.2.   konsultaciniame ugdymo centre konsultacijos mokiniui gali būti epizodinės, trumpalaikės arba ilgalaikės (nustatomos pagal individualų vaiko poreikį, mokytojų rekomendacijas, tėvų pageidavimus (pvz., vaikui gavus nepatenkinamą kontrolinio darbo įvertinimą, susidarius dalyko spragoms po ligos, rengiantis olimpiadai, konkursui ar pan.);
47.3.   mokiniai konsultaciniame ugdymo centre gali mokytis ne tik su savo bendraklasiais (paralelių klasių mokiniais), bet ir su kitų koncentrų mokiniais, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos;
47.4.   mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti.
  1. Pagalbos mokiniui specialistai, esant reikalui, teikia psichologinę, socialinę, pedagoginę pagalbą bendradarbiaudami su klasės auklėtoju, dalyko mokytoju bei tėvais.
  2. Klasių auklėtojai bendradarbiauja su dėstančiais mokytojais, teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių charakterį bei elgesį, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, informuoja dalyko mokytojus apie kiekvieno vaiko mokymosi stilių (naujai atvykusių mokinių mokymosi stilių kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėn. ištiria gimnazijos psichologė, bendrą suvestinę pristato mokytojų tarybos posėdyje, paskelbia gmail‘o dokumentuose), psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. mokinio problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).
  3. Gimnazijoje sudaromos galimybės pagrindinio ugdymo pakopoje mokiniams rinktis lietuvių kalbos ir matematikos vieną pamoką mokytis nedidelėse grupėse, formuojamose pagal akademinių ir praktinių gebėjimų mokinius. Tokiu būdu užtikrinama vaikui intensyvesnė ir tikslingesnė mokytojo pagalba, mokinys gali mokytis su panašių gebėjimų bendraamžiais.
  4. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, gimnazijoje susitarta:
51.1.   suteikti pagalbą pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi;
51.2.   suteikti pagalbą atliekant namų darbų užduotis tiems mokiniams, kuriems jos reikia: dalykų mokytojai paskiria mokinius konsultantus – savanorius, sudaro sąlygas ruošti namų darbus po pamokų savo kabinete (konsultantas – mokytojas arba mokinys), skaitykloje, išnaudoja Skype, Facebook socialinius tinklus internete konsultuoti(s) vakarais;
51.3.    apibendrinamojo, savarankiško darbo, pasiruošimo kontroliniam darbui tipo pamokose dalykų mokytojai išnaudoja „Pagalbos suolų“ metodiką, siekdami užtikrinti dalyko gebėjimų susisteminimą mokiniui pagal jo išgales;
51.4.    dalykų pamokose itin daug dėmesio skiriama formuojamajam ir diagnostiniam vertinimui (pirmąją pamoką dalykų mokytojai susitaria su mokiniais dėl vertinimo sistemos, išaiškina formuojamojo ir diagnostinio vertinimo tikslus bei paskirtį);
51.5.    sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;
51.6.    aktyviau įtraukiami į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą (ypač konsultacinio ugdymo centro pagalbą), supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant klasės valandėles, išvykas, Profesijos dieną gimnazijoje;
51.7.    gimnazijoje Pagrindinio ugdymo programos (I–II klasių mokiniams) 2018–2019 m. m. veiklos plane yra numatytos priemonės, skirtos mokinių pasiekimams gerinti (2017-2018 m. m. parengtas mokinių pasiekimų gerinimo priemonių planas), atsižvelgiant į mokinių pasiekimų (pažangumo) analizę bei tyrimų rezultatus. Veiklos plane numatytos šios pasiekimų gerinimo kryptys: vaiko individualių galių pažinimas ir analizė, profesinės karjeros planavimas, diagnostinių kontrolinių darbų/apklausų/testų rašymas, pagalbos teikimo sistema įvairiais lygmenimis (mokytojas – mokinys, mokinys – mokinys, administracija – mokytojas, auklėtojas (pagalbos specialistai) – mokinys ir tėvai), metodinės medžiagos rengimas ir dalijimasis, gerosios patirties sklaida, pasiekimų rezultatų analizės aptarimas, tobulinimo žingsnių planavimas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
  1. Neformalusis vaikų švietimas gimnazijoje organizuojamas atsižvelgiant į jau susiklosčiusias gimnazijos tradicijas, mokinių poreikius, gimnazijos galimybes, valandas pirmiausiai skiriant mokinių mėgstamiausioms ir puikiais pasiekimais garsioms programoms. Neformaliojo švietimo valandų skaičius nustatomas proporcingai būrelį  lankančių mokinių skaičiui bei atsižvelgiant į veiklos specifiką. 2017–2018 m. m. neformaliajam švietimui panaudojama 84 valandos:
52.1.   gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje analizuoja per mokslo metus vykusias neformaliojo ugdymo veiklas, jų tikslingumą, aktualumą ir įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas;
52.2.   gimnazijos Mokytojų tarybos sprendimu yra nustatytas neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius – ne mažiau kaip 12 mokinių (išskyrus foto, kanklių, ansamblių būrelius) grupėje;
52.3.   gimnazija siūlo mokiniams šiuos neformaliojo ugdymo būrelius ir valandų skaičių jų programų įgyvendinimui:

Neformaliojo ugdymo kryptis

I klasė

II klasė

III klasė

IV klasė

Iš viso:

12

21

18

21

Choras /ansambliai

2

2

2

3

Choreografijos

2

2

2

2

Etnokultūra, etnografinis

1

2

2

3

Raiškusis žodis

1

1

1

1

„ Geografiniai akiniai pagal R. Krupicką“

-

 

1

-

Karpinių būrelis

-

 

1

1

Gimnazistų sambūrio veikla: "Suvalkijos krašto asmenybės„.

 

1

 

-

Gidų būrelis

1

1

1

1

Jaunųjų šaulių būrelis

-

 

2

1

Kraštotyros

1

1

 

1

Jaunųjų kūrėjų

 

 

 

1

Karjeros planavimo

1

1

1

2

Keramikos, gaminių iš odos, iš medienos

1

1

 

-

Fotografijos

 

 

1

2

Lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio

2

2

2

2

Filmų kūrimo

-

 

-

1

Dramos

-

 

1

1

Verslo kūrėjai

-

1

1

1

„Robotika“

1

1

 

 

Renginių režisavimas

 

 

1

2

Kiti (kompiuterinės muzikos technologijų, kanklių)

1

2

2

2

Chemijos technologijų ryšys su miesto ir regiono pramonės įmonėmis, gamyba ir specialybėmis.

 

 

 

 

52.4.   neformaliojo  švietimo veikla įrašoma į atskirą iki rugsėjo 3 d. sudarytą neformaliojo švietimo tvarkaraštį;
52.5.   mokiniai neformaliojo švietimo užsiėmimus renkasi ir mokytojai patikslintus mokinių sąrašus direktoriaus pavaduotojai, atsakingai už neformalųjį švietimą, pateikia iki rugsėjo 7 d.;
52.6.   neformaliojo švietimo programas užsiėmimo vadovas parengia birželio mėnesį ir iki rugsėjo 1 d., suderinęs su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, atsakingu už neformalųjį švietimą, teikia tvirtinti gimnazijos direktoriui;
52.7.   mokinių pageidavimai dėl neformaliojo švietimo veiklos kitiems mokslo metams analizuojami gegužės mėnesį, tiriama  užsiėmimų paklausa;
52.8.   neformaliojo švietimo užsiėmimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS
 
  1. Bendradarbiaudama su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) gimnazija naudoja šiuos metodus ir formas: informavimą, pokalbį, paskaitą, rezultatų analizę, ataskaitos teikimą, diskusiją, apskrito stalo diskusijas, tėvų įtraukimą į gimnazijos organizuojamus renginius (profesijos muges, Šimtadienį, abiturientų išleistuves, II klasių kartų liaudies vakaronę, klasės renginius, ekskursijas), tėvų dienas ir susirinkimus.
  2. Tėvai (globėjai), rūpintojai apie vaikų ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, lankomumą ir elgesį informuojami elektroniniu dienynu bent kartą per savaitę, neturintys prieigos prie elektroninio dienyno - ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštišku (sugeneruota el. dienyno ataskaita) pranešimu, tėvams pasirašant sugeneruotos ataskaitos „šaknelėje“.
  3. Mokytojai, pastebėję problemas (nenorą mokytis, nepareigingumą, sistemingą namų darbų neatlikimą, blogą pamokų lankomumą ir t. t.), iš karto teikia informaciją tėvams telefonu (komentarai žodžiu) ir elektroniniame dienyne (komentarai – pastabos raštu), esant reikalui, kviečia tėvus į gimnaziją ir aptaria, ką reikia tobulinti, kokiomis formomis bus teikiama pagalba vaikui, kad jis patirtų mokymosi sėkmę. Tėvai informuojami (žodžiu ar raštu) ir apie vaiko daromą pažangą, mokymosi pasiekimus, reiškiama padėka už aukštus mokymosi rezultatus, puikų lankomumą, sėkmingą ir iniciatyvią veiklą gimnazijos gyvenime.
  4. Du kartus per metus organizuojami tėvų susirinkimai (spalį – supažindinant tėvus su 2017–2018 m. m. gimnazijos ugdymo tikslais ir uždaviniais, vasarį – klasių tėvų susirinkimuose svarstomi klasės mokinių pasiekimai, pažanga, aktualijos).
  5. Gimnazijoje gruodžio ir balandžio mėnesiais organizuojamos atviros tėvų dienos, per kurias tėvams sudaromos galimybės individualiai su dalyko mokytoju aptarti vaiko ugdymosi pasiekimus, daromą pažangą, sėkmes ir kliuvinius bei reikalingą pagalbą.

Mano dienynas

new logoDienyno adminstratorius - 
Darius Kazlauskas
kazlauskasd@gmail.com

Pagalbos linija

33
Kamuoja abejonės?
KLAUSK PSICHOLOGO !
32
 
Tėvų linija
 

1 wifi

get

GPIS

ibtywb2

musu pinigai

header short

EMP sugedo 210x105

© 2019 Marijampolės Sūduvos gimnazija Visos teisės saugomos. Kopijuoti turinį be raštiško gimnazijos sutikimo griežtai draudžiama.